Dalykai, kuriuos pamatysi tik kaime

Gyvenimas kaime: tai nuolatos besikeičianti gamta, žemės ūkio technika (traktoriai įprastesni negu troleibusai), anksti besikeliantys žmonės ir daug kitų dalykų, kurių mieste nėra arba ten jie išgyvenami kitaip. Kuo skiriasi miestas ir kaimas, o labiausiai – gyvenimas kaime? Kalbėkime net ne apie kaimą, o apie mažą miestelį kažkokioje vietoje, kur aplink yra kaimai ir žmonės ūkininkauja.

Žemės ūkio technika

Jeigu mieste mes priprantame prie geltonų ir mėlynų taxi, prie Uber programėlių, prie gergždžiančio troleibuso vielabraukio garso, prie lakstančių greitųjų ir pypsinčių šviesoforų, tai kaimiškoje vietovėje tas garsynas ir vaizdas keičiasi. Čia atsiranda tokios technikos, kokios paprastai nematome mieste, ir tai visiškai normalu. Traktoriai, kombainai, kuliamosios, net karutis – visa tai tampa įprasta kaimiškos aplinkos susisiekimo aplinka. Jie mieste paspirtukas – kaime karutis. Jeigu mieste riedlentė – kaime kapotas, ant kurio žiemą leidiesi nuo kelio. Jeigu mieste troleibusai ir šiukšliavežiai – tai kaime traktoriai ir kombainai. Įdomu ir ten ir ten, o svarbiausia bent kartais turėti galimybes pamatyti vieną ir kitą variantą.

Gamta ir metų ritmas

Pats svarbiausias ir ypatingiausias dalykas, dėl kurio kiekvienam žmogui vertėtų pagalvoti apie kėlimąsi gyventi į kaimą – tai metų laikas. Ką mes jaučiame mieste? Kai dangų ir pievą užstoja priešais esantis daugiabutis? Nejaučiame nieko. Ką mes jaučiame kaime, kur viskas kitaip? Mes tiksliai jaučiame, kada prasideda ir baigiasi diena, ir oras, metų laikas tampa tuo, kas mus ima formuoti. Mums neprideda kalėdinė depresija ir karštinė, mums nesidaro kraupu, kad žiemą taip sutemsta ir nereikia eiti į barą kažkaip to užgožti. Žiemą būna žiema. Ramybė, tyla, susikaupimas, o nuo Kūčių prasideda greitėjimas – vėl kasdien vis labiau nušvinta saulė. Dienos beprotiškai ilgėja ir leidžia mums susilieti su gamta. Mes priimame metų laikus tokius, kokie jie yra. Žiemą žiemojame. Vasarą gyvename.

Žmonės

Nors visi labai vertina galimybę mieste išlikti anonimišku ir kaip nori ugdančiu savo individualumą, tai galiausiai veda į baisą vienatvę, ir tą pripažįsta ir patys žmonės, ir psichologai sociologai, atliekantys tyrimus. Išsirinkę tik kelis ypatinguosius mieste žmonės bendrauja nutrūkstančiais ryšiais. O štai kaime visi taikosi vieni prie kitų, laiko vieni kitus kaip bendruomenę, ir tai tampa kažkuo ypatingu. Atstumai maži, todėl kartais greičiau nueiti pas kaimyną paklausti, ar gali paskolinti priekaba, negu skambinti ir tai derinti.