Niekas nemėgsta dantų gydytojų. Kad ir kokie malonūs žmonės jie būtų, kad ir kaip profesionaliai teiktų savo paslaugas, daugelis pripažįsta, kad menkas malonumas svečiuotis odontologijos klinikoje tiek suaugusiems, tiek vaikams. Dar vaikystėje giliai į pasąmonę įsirėžia tas specifinis dantisto kabineto kvapas, kurį pajutus kaipmat iškyla asociacijos su grąžtais, švirkštais, lėtai slenkančiomis minutėmis sėdint plačiai išžiota burna, springstant savo seilėmis ir galiausiai – užtirpusiais žandais. Ta įskiepyta baimė verčia pacientus kaip įmanoma ilgiau atidėlioti vizitus pas gydytoją, retas kuris eina pasitikrinti dantų profilaktiškai.
Didelė bėda ištinka tėvus, kurių vaikai dantų gydytojo bijo paniškai. Juos tenka tempte tempti į kėdę klykiančius, apsipylusius ašaromis, tačiau dažniausiai tokių mažųjų pacientų, net ir taikant visokias psichologines gudrybes, prikalbina gydytis tiesiog neįmanoma. Tokiais atvejais odontologai į pagalbą kviečia anesteziologą-reanimatologą, kuris atlieka sedaciją – saugų sąmonės slopinimą, kuris padeda įveikti nerimą ir baimės jausmą. Vaikams dažniausiai taikoma peroralinė sedacija, kuomet vaistai yra išgeriami. Priklausomai nuo vaistų dozės, pasiekiama minimali arba vidutinio lygio sedacija. Po tokios procedūros, odontologas turi maždaug pusvalandį laiko, per kurį gali suspėti sutaisyti 1-2 dantukus. Jei reikia daugiau, sedaciją tenka kartoti, arba tenka taikyti bendrinę nejautrą – tikrąją narkozę. Nepaisant taikomo sedacijos būdo, odontologas papildomai atlieka ir vietinį nuskausminimą – pacientui atsipalaidavus ar užmigus, suleidžia vaistų į reikiamą vietą burnoje.
Dantų taisymas, taikant sedaciją, gerokai aktualesnis atliekant rimtesnes chirurgines dantų procedūras, pavyzdžiui, kai dedami dantų implantai ar protezavimo metu. Nors šiais laikais beveik neskausmingos, šios procedūros trunka nemažai laiko, kurį pacientai mieliau leidžia snausdami, nei įsitempę. Tiesą sakant, yra vieną, kelis ar net visus dantis praradusių pacientų, kurie tvirtina, kad nors prarasti dantys ir gerokai apsunkina gyvenimą, be sedacijos jiem būtų buve per sunku pasiryžti implantacijai, skausmo baimė būtų privertusi atsisakyti gyvenimo patogumų.