Pasak įmonės „Gcert“, ISO standartai turi didelę reikšmę įvairiuose gyvenimo aspektuose. Jais yra užtikrinamos gaminių ir paslaugų savybės kaip veiksmingumas, kokybė, saugumas ir kt. Sertifikavimas svarbus tuo, jog užtikrina gaminio kokybę ir tenkina standartų reikalavimus, o ISO yra ta organizacija, kuri juos rengia. Tad kokie yra galimi ISO standartai?
ISO STANDARTAS 9001:2015 yra reikalavimas kokybės vadybos sistemai. Praėjusiais metais buvo išleista nauja standarto versija, o įmonės įsipareigoja per trejus metus pereiti iki naujos standarto versijos. ISO atitikties įvertinimo standartai atspindi tarptautinį praktikos konsuensą. Jais prisidedama prie prekybos palengvinimo.
Kai tam tikroje veikloje daug gaminių atitinka standartus, tai reiškia, kad vyrauja standartizacija pramonės mastu.
ISO STANDARTAS 14001:2005 – aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikavimas. Šie standartai siekia padėti organizacijoms sumažinti neigiamą veiklos poveikį aplinkai bei atitikti įvairius įstatymus, reglamentus. Pagrindinis ISO 14000 standartas yra ISO 14001, pateikiantis pagrindines normas, kurios yra taikomos norint sukurti aplinkos apsaugos vadybos sistemą.
ISO STANDARTAS 10002 sudaro klientų skundų bei ryšių valdymą bei Six Sigma elementus.
ISO 10001/2/3 skirtas papildyti ISO 9001 standartą. Juo matuojamas klientų pasitikėjimas.
ISO STANDARTAS/IEC 27001 užtikrina informacijos saugumą ir apibrėžia valdymo sistemą. Šis standartas reikalauja, jog vadovybė įgyvendintų saugumo kontrolės priemones, kurios užtikrintų nenutrūkstamą saugumo priemonių informacijos poreikį.
Atliekant sertifikavimo ISO/IEC 27001 auditą, dėmesys nėra kreipiamas, pavyzdžiui, į antivirusinęs programas. Tokiu atveju manoma, jog organizacija sėkmingai naudoja visas saugumo kontrolės priemones. Taip pat jau minėti sertifikatai nesuteikia garantijos, jog informacijos saugumas yra sėkmingai valdomas organizacijose, kurios nepatenka į ISVS sritis.