Ar prisimenate, kokie būdavo mediniai langai jūsų vaikystėje? Jeigu dabar medinius langus įvairios langų ir durų gaminimo įstaigos siūlo mums itin stilingus, modernius, tai seniau tas pats dalykas būdavo kitoks. Seniau tie langai būdavo nepatvarūs, per juos pūsdavo vėjas. Ir dėl to, kai tik atsirado plastikiniai, tai mediniai langai iškart pasidarė kažkuo prastu, tarsi mes išmestume kažkokį primityvų dalyką ir galėtume su džiaugsmu turėti naują ir gerą. Bet iš tiesų, praėjus šiek tiek daugiau laiko, žmonės suprato, kad mediniai langai yra tikrai didelė vertybė, nes jie be galo puošia namo fasadą, o taip pat gali būti tokie patys patvarūs, gražūs, puikūs, verti dėmesio ir didžiausių liaupsių, kaip ir plastikiniai.
Namo langai
Geriausiai prisimenu tuos medinius langus, kurie buvo namuose, kuriuose aš gyvenau. Labiausiai – senosios virtuvės langelį. Jis buvo tik su vienu stiklu. Nežinau, kodėl tėvai nepadarė dvigubo stiklo paketo, gal vis pinigų nerasdavo, gal laiko. Tačiau langelis buvo tikrai nestandartinio dydžio ir labai mielas. Prie jo sėdėti vasarą būdavo labai smagu, žiūrėti, kaip po kiemą laksto kiti vaikai, kaip kieme kažką virina tėtis. Tačiau žiemą prie jo nebūdavo galima eiti, nes visas medinis langas būdavo apšalęs ir per jį eidavo tikrai didelis šaltis. Nors langą kiekvieną rudenį mama kruopščiai ir užkamšydavo laikraščiais ir visokiomis vatomis. Visgi man būdavo smagu pabudus pirmąjį šaltą žiemos rytą bėgti prie lango ir pažiūrėti, kaip šaltis išraižė visokiausių piešinių ant stiklo. Šis ir kiti dalykai visada leido pamatyti, kaip languose atsiranda grožis. Taip pat prisimenu ir svetainės medinius langus. Kiekvienais metais, kai mama pavasarį juos norėdavo plauti, juos būdavo labai sunku atidaryti. Tėtis iš visų jėgų tą bandydavo daryti ir kasmet sakydavo – kitais metais, gal jau neatidarysime. Visą laiką smenga čia tas namas ir nieko gero nebus.
Mokyklos langai
Žinoma, prisimenu ir mokyklos medinius langus. Labiausiai, kaip turbūt ir visiems mano kartos žmonėms, įstrigdavo tas langų kamšymo procesas. Šiaip su langais būdavo daug kas susiję. Jeigu sėdi prie lango – gali lengvai užsižiūrėti, užsisvajoti apie tai, kaip nuostabu ten lauke būtų, gali neklausyti pamokos. Bet žiemą būna šalta prie jo sėdėti, gali ir peršalti. O dar, artėjant šventėms, ten reikia kabinti girliandas, klijuoti papuošimus ir džiaugtis artėjančiomis šventėmis.